Elektronika.lt | Keturių internetinių projektų sėkmės istorijos

Nemažą mūsų skaitytojų dalį sudaro jauni ir entuziastingi studentai, dažniausiai besidomintys IT bei internetiniu verslu.

Šįsyk nusprendÄ—me pateikti keturių gana žinomų vardų internete sÄ—kmÄ—s istorijas, t. y. interneto narÅ¡yklÄ— „Firefox“, el. paÅ¡to paslauga „Gmail“, nuotraukų dalinimosi paslauga „Flickr“ bei tinklaraščio paslauga „Blogger“.

Visos šios istorijos turi kažką bendro, kas būdinga šių laikų verslui. Jaunieji skaitytojai turi išmokti tai pastebėti ir taikyti savo veikloje. Jei mokytis, tai tik iš geriausių!

„Firefox“ sÄ—kmÄ—s istorija

„Firefox“ iÅ¡sivystÄ— iÅ¡ „Mozilla“ projekto – atvirojo kodo programinÄ—s įrangos kÅ«rÄ—jų. Vienas iÅ¡ Firefox įkÅ«rÄ—jų, Bleikas Rosas, pradÄ—jo kurti Å¡iÄ… narÅ¡yklÄ™ kai jam tebuvo 14 metų.

Jis sako: „Kiekvienas galÄ—jo prisijungti prie „Firefox“ kÅ«rimo, kadangi tai buvo atvirojo kodo programa. AÅ¡ padÄ—jau taisyti klaidas, taigi „Mozilla“ mane pakvietÄ— vienÄ… vasarÄ… į KalifornijÄ….“

Tiesa, tuo metu (2000 m.) „Netscape“ iÅ¡gyveno sunkius laikus. Jie kontroliavo tik ~5 % interneto narÅ¡yklių rinkos. PadÄ—tį blogino AOL vadovų reikalavimas narÅ¡yklÄ™ kurti kuo patraukliau komercine prasme. AOL, kuri 1998 m. nusipirko „Netscape“ už 4 mlrd., norÄ—jo investicinÄ—s grąžos.

IÅ¡ pradžių „Firefox“ kÅ«rÄ— tik trys ar keturi žmonÄ—s, kurie visuomet ginčijosi su „Netscape“ vadovų priimtais sprendimais. Tarkim, kuriant „Netscape“ narÅ¡yklÄ™ buvo norÄ—ta sukurti reklamų blokuotojÄ… (angl. pop-up blocker).

Tai būtų buvusi pirmoji naršyklė su tokia funkcija, bet šio privalumo buvo atsisakyta vien dėlto, jog bendrovės portale buvo reklamų su iššokančiais langais (angl. pop-up ads). Taip ir gimė idėja kurti naują naršyklę, skirtą vartotojui, ne AOL akcininkų kišenėms.

Pavadinimas ir rinkodara „iÅ¡ lÅ«pų į lÅ«pas“

2002 m. rugsÄ—jo 23 d. buvo iÅ¡leista pirmoji narÅ¡yklÄ—s „Pheonix“ versija. Toks buvo pirmasis narÅ¡yklÄ—s pavadinimas, bet kilo ginčų su „Pheonix Technologies“ bendrove, kuri apskundÄ— „Mozilla“ dÄ—l prekÄ—s ženklo pažeidimo. Mat Å¡i bendrovÄ— taip pat kÅ«rÄ— narÅ¡yklÄ™. 2003 m. kovo 17 d. pavadinimas buvo pakeistas į „Firebird“, o beveik dar po metų, 2004 m. vasario 9 d., į dabartinį – „Firefox“.

„Firefox“ yra produktas, kurio sÄ—kmÄ— priklausÄ— nuo pačio produkto. Jau nuo pat pradžių „Firefox“ buvo visuomenÄ—s akiratyje dÄ—l savo ypatingo greičio, saugumo, patikimumo.

Å i narÅ¡yklÄ— buvo kažkas naujo su naujomis neregÄ—tomis funkcijomis – skydelių kÅ«rimas (angl. tab), kai viename lange gali įsijungti 2, 3 ar net 10 naujų puslapių; reklamos blokuotoju (angl. pop-up blocker), kuris palengvino gyvenimÄ… daugybei žmonių (taip pat ir man).

„Ugnine lape“ labai domÄ—josi ankstyvieji tinklaraÅ¡tininkai, kurie ir atliko didžiulį vaidmenį reklamuojant šį produktÄ…. Bleikas Rosas teigia: „TinklaraÅ¡tininkai buvo mÅ«sų sÄ—kmÄ—s priežastis. GalbÅ«t atrodo, jog jie netinkama auditorija informuoti apie savo produktus (ypatingai kai produktas skirtas plačiajai auditorijai), bet jie labai įtakingi tradicinÄ—je žiniasklaidoje. Kai apie mus pradÄ—jo raÅ¡yti įžymÅ«s tinklaraÅ¡tininkai, tuoj pat „Firefox“ vardas Ä—mÄ— rodytis garsiuose žurnaluose – „Computer World“, „PC World“ – o taip pat ir laikraščiuose, tarkim, „New York Times“.

2004 m. buvo sukurta „Platink „Firefox“ (angl. „Spread Firefox“) svetainÄ—, kuriame buvo galima lengvai ir patogiai rekomenduoti draugui iÅ¡bandyti narÅ¡yklÄ™. NarÅ¡yklÄ—s kÅ«rÄ—jai pripažįsta, jog „iÅ¡ lÅ«pų į lÅ«pas“ sklindanti informacija nulÄ—mÄ— narÅ¡yklÄ—s sÄ—kmÄ™.

NarÅ¡yklÄ— „Firefox“ dabar yra laikoma pačia perspektyviausia programine įranga pasaulyje, kuri sugeba konkuruoti net su „Microsoft“. TiesÄ… pasakius, „Firefox“ pradÄ—jus populiarÄ—ti, „Microsoft“ vadovai vÄ—l surinko IE programuotojų komandÄ…, kad Å¡i atnaujintų narÅ¡yklÄ™.

Gmail“ sÄ—kmÄ—s istorija

Daugelio gyvenimÄ… pakeitÄ— 2004 m. pristatyta el. paÅ¡to paslauga „Gmail“. Prestižinis „PC World“ 2005-iais nominavo „Gmail“ antru “geriausio metų produkto” kategorijoje, nusileidžiant tik „Mozilla Firefox“.

Keisti gyvenimo bÅ«dÄ… ir paÅ¡to vartojimo įpročius – misija, kuriÄ… nuo pat pradžių kÄ—lÄ— sau „Gmail“. Ankstyvieji Lietuvos internautai turbÅ«t pamena chaosÄ… savo el. paÅ¡to dėžutÄ—je, kai visi laiÅ¡kai iÅ¡mÄ—tyti bet kaip, o seni laiÅ¡kai „pakasti“ archyve. Pats „archyvas“ buvo 2–4 MB dydžio.

Å io „Å¡iukÅ¡lyno“ nekentÄ— ir 23-iasis „Google“ bendrovÄ—s darbuotojas, Polas Bučeitas. „Gmail man suteikÄ— galimybÄ™ pakeisti el. paÅ¡tÄ… – sukurti kÄ… nors, kas dirbtu man, ne prieÅ¡ mane“ – teigÄ— jis oficialiame „Google“ tinklaraÅ¡tyje.

Anksčiau prie „Google Groups“ projekto dirbusiam Polui užteko vienos dienos, kad pritaikytų kodÄ… ir sukurtų pirmÄ…jÄ… „Gmail“ versijÄ…. Tiesa, tuomet jo pavadinimas dar buvo „Caribou“, kilÄ™s iÅ¡ populiaraus animacinio filmuko „Dilbertas“.

Nors kolegos iÅ¡ „Google“ į Polo paÅ¡to sistemos idÄ—jÄ… žiÅ«rÄ—jo kontraversiÅ¡kai, „Caribou“ iÅ¡ tiesų gelbÄ—jo. Ypatingai tiems darbuotojams, kurie per dienÄ… gauna mažiausiai 500 elektroninių laiÅ¡kų.

Pasigirdus pirmiems teigiamiems atsiliepimams, darbai ėmė progresuoti. Prie komandos darbų prisijungdavo kolegos, daugiausia Sanjevas Singas ir Džingas Limas. Polas suprato, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios vartotojai trina savo laiškus yra maža talpa.

Tad, „Gmail“, 2004 balandžio 1-Ä…jÄ…, padidino dėžutÄ—s talpÄ… iki 1 GB. Visi manÄ—, jog tai tik melagių dienos pokÅ¡tas. Bet tai nebuvo pokÅ¡tas. Beje, Å¡iuo metu „Gmail“ talpa siekia daugiau nei 7,6 GB ir ji nuolat auga.

Patogumas ir inovacijos

DidžiulÄ— paÅ¡to dėžutÄ—s talpa nebuvo vienintelis „Gmail“ ginklas, kuriuo ji atsikando didžiausiÄ… rinkos kÄ…snį. IÅ¡ techninÄ—s perspektyvos „Gmail“ buvo inovatyviausia iÅ¡ visų. Pokalbių vaizdas (angl. conversation view), paieÅ¡ka tarp laiÅ¡kų – revoliucinÄ—s idÄ—jos.

Pokalbių vaizdas – naujas laiÅ¡kų valdymo bÅ«das. O gal tiksliau bÅ«tų sakyti – nauja vartotojo sÄ…saja (angl. interface). Juk bÅ«na, kai iÅ¡siunčiate vienÄ… laiÅ¡kÄ… penkiems žmonÄ—ms ir laukiate iÅ¡ kiekvieno atsakymo. Negi geriau gauti kiekvienÄ… laiÅ¡kÄ… atskirai, vietoj visų viename pokalbių lange.

PaieÅ¡ka tarp laiÅ¡kų nebuvo inovacija paÅ¡to programinÄ—s įrangos vartotojams, bet interneto (angl. web-based) kategorijoje „Gmail yra inovatoriai. IdÄ—ja gelbÄ—jo žmones skubiais atvejais, kai, pavyzdžiui, prireikia rasti dviejų metų senumo laiÅ¡kÄ….

Tai nÄ—ra vienintelÄ—s „Gmail“ inovacijos. Per palygini trumpÄ…, keturių metų laikotarpį, buvo sukurtos automatinio užbaigimo (angl. auto-completion), klaidų taisymo (angl. spell-checker), automatinio juodraščių iÅ¡saugojimo (angl. auto-save drafts), greitųjų klavišų ir kitos funkcijos.

SekundÄ—mis auganti talpa, vartotojų skaičius, o svarbiausia – vartotojų pasitikÄ—jimas. Ä®domus ir ankstesnį teiginį patvirtinantis faktas – iÅ¡ „Gmail“ serverio dar niekada nÄ—ra dingÄ™s nors kilobaitas laiÅ¡kų. IÅ¡ čia ir kyla visas pasitikÄ—jimas!

„Flickr“ sÄ—kmÄ—s istorija

Vienas vyrukas iš Kanados, Stiūvartas Baterfyldas, jau senokai norėjo susipažinti su Katerina Feik. Ne tiek, kad susipažinti, bet jautė jai didelę simpatiją (keistai prasideda galingo portalo istorija, ar ne?).

Taigi, StiÅ«varto planas „sukurti bendrÄ… įmonÄ™ kartu su Katerina“ tebuvo priežastis suartÄ—ti su ja. Kadangi abu turÄ—jo patirties svetainių kÅ«rime, jie ketino sukurti tinklalapių kÅ«rimo bendrovÄ™.

„Slaptasis“ StiÅ«varto troÅ¡kimas iÅ¡sipildÄ— – 2002 m. jiedu susituokÄ—, iÅ¡vyko medaus mÄ—nesiui, o grįžę, Kanadoje įkÅ«rÄ— bendrovÄ™ „Ludicorp“.

Vis dÄ—lto pora pakeitÄ— planus ir dabar jau ruoÅ¡Ä—si sukurti „Nesibaigiantį“ internetinį žaidimÄ… (angl. „Game neverending“). PasikvietÄ™ į pagalbÄ… buvusį StiÅ«varto kolegÄ… DžeisonÄ… KlasonÄ…, visi trys pradÄ—jo darbus.

Žaidimas, kurie jie kÅ«rÄ— buvo kitoks – čia nebuvo kerų ir kalavijų, burtų ir kardų kaip daugumoje to meto žaidimų, žaidÄ—jai galÄ—jo bendrauti trumposiomis žinutÄ—mis (angl. instant-messaging). Bet svarbiausia funkcija buvo galimybÄ— dalintis objektais, tarp jų ir fotografijomis. Taip ir gimÄ— „Flickr“ idÄ—ja.

Kad ir kaip stipriai rinka laukÄ— „Nesibaigiančio žaidimo“ pasirodymo (susidomÄ—jimo buvimÄ… rodo faktas, jog šį žaidimÄ… testavo per 20 tÅ«kst. vartotojų) trijulÄ— laikinai nutraukÄ— žaidimo kÅ«rimo darbus ir du mÄ—nesius kÅ«rÄ— „Flickr“. SvetainÄ— startavo 2004-ųjų metų vasario mÄ—nesį.

SvetainÄ— greitai nurungÄ— konkurentes. Nuo pat pradžių „Flickr“ buvo geidžiamiausias daugelio bendrovių kÄ…snis. Bet ne toks jau lengvas. KiekvienÄ… savaitÄ™ buvo gaunami nauji pasiÅ«lymai parduoti bendrovÄ™. BendrovÄ— 2005 metų kovo mÄ—n. parduota interneto gigantei „Yahoo“.

Tinkamas laikas, naivumas, inovatyvumas

2002 m. sprogo internetinis „dot-com“ bumas. „Flickr“ susikÅ«rÄ— tinkamu laiku, iÅ¡kart po sprogimo: ofiso nuomos kainos tuo metu buvo labai nedidelÄ—s, daugybÄ— internetinių svetainių kÅ«rÄ—jų, programuotojų ir kitų IT sektoriuje dirbančių žmonių prarado darbus, kadangi jų darbdaviai bankrutavo, o be to, perspektyvų Å¡iems žmonÄ—ms taip pat niekas nežadÄ—jo.

Taip pat bÅ«tina paminÄ—ti socialinių tinklų – „Friendster“, „MySpace“, „Tribe“ – iÅ¡augusį populiarumÄ…. Å ie portalai skatino žmones kelti savo asmeninį stuff‘Ä… į internetÄ…, ypač – nuotraukas.

Skaitmeninių fotoaparatų kainos taip pat mažėjo. Ankščiau žmonÄ—s fotografuodavo tai, kas bÅ«tina, bet apie 2002 metus žmonÄ—s pradÄ—jo fotografuoti bet kÄ…: juokingÄ… vaizdelį gatvÄ—je, savo Å¡unį, patikusio restorano interjerÄ…, nors grįžus namie, galbÅ«t jie iÅ¡sisaugos tik 5 iÅ¡ 100 nuotraukų. „Fotkinimo“ manija augo. „Flickr“ tuom naudojosi.

AntrÄ…jÄ… sÄ—kmÄ—s priežastį įvardinti kiek sudÄ—tingiau. Pavadinčiau tai naivumu. Kompanija niekada nebuvo iÅ¡sikÄ—lusi tikslo „sukurti nuotraukų dalinimosi tinklalapį“, ji niekada neatliko tyrimų susijusių su socialiniais tinklais.

Taip pat niekada nebandÄ— iÅ¡siaiÅ¡kinti kokiam verslo modeliui priklauso, niekada nesiekÄ— pritraukti rizikos kapitalo fondų. Jie buvo naivÅ«s, optimistiÅ¡ki ir vadovavosi moto: „Viskas bus gerai, tiesiog padarykime tai“ (angl. „Everything gonna be all right, just do it“).

Trečioji sÄ—kmÄ—s priežastis kyla iÅ¡ techninÄ—s pusÄ—s – žymÄ—jimas (angl. tagging). Paprasta idÄ—ja, kuri pasmerkÄ— „Flickr“ populiarumui. Koncepcija paprasta: jÅ«s priskiriate nuotraukai raktažodžių, tarkim „Vilnius“ ir „Vasara“, tad galite matyti ne tik nuotraukas, turinčias tokį raktažodį savo albumuose, bet ir kitų vartotojų nuotraukas, kurie pažymÄ—jo savo nuotraukas raktažodžiais „Vilnius“ ir „Vasara“.

Jeigu keliaujate atostogauti į KalifornijÄ…, „Flickr“ yra tinkamiausia vieta pasižiÅ«rÄ—ti „kas ten gero“, jeigu nebuvote „Live 8“ koncerte, galite pasižiÅ«rÄ—ti renginio įspÅ«džius tik čia – paprasta ir patogu.

„Blogger“ sÄ—kmÄ—s istorija

Visi esame revoliucijos, kuri tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, stebėtojai. Revoliucijos, prie kurios kiekvieną dieną, savo noru, jungiasi šimtai žmonių. Kalbu apie tinklaraščių rašymo (angl. blogging) reiškinį.

PaskutinÄ—, ketvirtoji istorija yra apie didžiausiÄ… tinklaraščių platformÄ… „Blogger“, tačiau ji nebuvo tinklaraščių raÅ¡ymo iniciatorÄ—. Tinklaraščių buvo ir anksčiau, t. y. dar prieÅ¡ 2000 m. liepos 31-Ä…jÄ… (tai oficiali „Blogger“ atsidarymo data).

Pirmasis pasaulio tinklaraÅ¡tis (tada dar jie buvo vadinami weblogais) pasaulį iÅ¡vydo 1994 m. sausį. Jo autorius – Džastinas Halas. Kaip sako Džastinas: „AÅ¡ pasijutau vieniÅ¡as, o internetas buvo ta vieta, kuri leido man pasijusti nevieniÅ¡am“.

„Blogger“ idÄ—ja, jos įkÅ«rÄ—jui Evanui Viljamsui toptelÄ—jo tik po gero penketo metų, prieÅ¡ patį internetinio bumo „dot-com“ įkarÅ¡tį.

Jis kartu su savo pirmuoju darbuotoju Polu Baušču turÄ—jo asmeninius tinklaraščius, tad nusprendÄ— paraÅ¡yti nedidelį scenarijų, kuriuo bÅ«tų lengviau įkelti naujus įraÅ¡us: įvedus į tinkamus laukus informacijÄ…, įraÅ¡o tekstÄ… ir paspaudus „Siųsti“ (angl. „Send“) mygtukÄ…, įraÅ¡as tinklaraÅ¡tyje atsidurdavo akimirksniu.

Evanas suprato, jog toks patobulinimas tÅ«kstančiams paprastų internautų leistų turÄ—ti savo asmeninį tinklaraÅ¡tį: politikui, namų Å¡eimininkei ar „Lego“ gerbÄ—jui. Iki tol tinklaraščius turÄ—davo tik techniÅ¡kai iÅ¡prusÄ™ žmonÄ—s. Pagrįstai galima teigti, jog „Blogger“ ir buvo tas veiksnys, sukÄ—lÄ™s tinklaraščių revoliucijÄ….

Sunkūs metai ir ilgai laukta sėkmė

„Blogger“ vartotojų nestigo nuo pat pradžių. Tuo metu buvo įsivyravusi nuostata, jog jeigu projektas turi daug vartotojų, projektas yra sÄ—kmingas komerciÅ¡kai.

Anaiptol, „Blogger“ pirmus pinigus uždirbo tik po trijų veiklos metų. 1999 m. projektÄ… finansavo patys įkÅ«rÄ—jai, 2000 m. – investuotojai, 2001 m. – vartotojai (savanoriÅ¡kai).

2001 m. sausį pritrÅ«ko „geležies“, tad buvo surengta „Server Fund Drive“ akcija. „Blogger“ savo svetainÄ—je paraÅ¡Ä— tokiÄ… žinutÄ™: „Sveiki, mes žinome, kad „Blogger“ veikia lÄ—tai. Taip yra todÄ—l, kad trÅ«ksta serverių. Mes neturime pinigų nupirkti jiems. Taigi atsiųskit pinigų ir mes nupirksime daugiau serverių ir padarysime „Blogger“ greitesniu“. Visų nuostabai, tai suveikÄ— puikiai. „Blogger“ prekÄ—s ženklas buvo visų gerbiamas, ir netgi mylimas. IÅ¡ viso per Å¡iÄ… akcijÄ… buvo surinkta apie 17 tÅ«kst. JAV dolerių.

Serveriai dirbo greitai, bet pats projektas į priekį nejudÄ—jo. Tuo metu visi bendrovÄ—s darbuotojai iÅ¡Ä—jo. Kaip sakÄ— pats Evanas: „Visi paliko bendrovÄ™, iÅ¡skyrus mane. KitÄ… rytÄ… buvau vienintelis žmogus atÄ—jÄ™s į biurÄ….“

Reikalai pradÄ—jo keistai į gerÄ…jÄ… pusÄ™ 2002-iais metais. „Blogger“ pradÄ—jo rodyti reklamas. Vartotojams, norintiems jų iÅ¡vengti, reikÄ—davo sumokÄ—ti 12 dolerių per metus. Tais pačiais metais sukurtas mokamas „Blogger Pro“ planas. „Blogger“ tapo pelninga!

2002 m. ...

Source: http://www.elektronika.lt